Taigi ateinantis savaitgalis suplanuotas važioti į Arco kur vyks Rock Master 2007 pasaulinio lygio laipiotojų varžybos. Kadangi nusprendėme važiuoti ankstų šeštadienio rytą, taigi penktadienio vakaras laisvas. Tad išnaudodami tą laiką su Markus nusprendėme pralipti sudėtingą tradicinį maršrutą šalia Sarentino laipiojimo vietos, kurio sudėtingumas apie VI, o jo ilgis kokie 6 pitchai. Nuvažiavome prie sienas pakankamai vėlai, tai planuose buvo sulipti porą pitchų.
Nuvažiavę pasiėmėme viską ko reikėjo ir ko nereikia. Nusileidome prie uolos. Norint patekti prie uolos teko persikelti per upę taigi iki vidurio nušokinėjus akmenų viršūnėmis visgi teko nusiimti batus ir paskutinę atkarpą perbristi, dar 10 min trasos pradžios paieška ir beveik įsitikinus, jog būtent toje vietoje jinai prasideda pradėjom lipiną.
Uolos kokybė pradžioje, švelniai tariant bloga. Uola trupa ir byra. Net dideliais luitais sunku pasitikėti, nes nesi tikras ar jie atlaikys. Visi akmenys trinktelėjus skamba, o tai byloja, jog uola kažkur viduje įtrūkusi ir nėra monolitiška. Markus lipa pirmąją virvę pirmi keli metrai, kokie penki akmenys krenta žemyn, dar 5 metrai ir prieina kampą. Visai nėra kur padaryti saugos tašką, kad būtų galima lipti toliau. O visgi jau 15 metrų virš žemės kur apačioje minkštumu pasižyminti žemė. Taigi kokios penkios minutės apmąstymų, pasišūkavimų ir Markus grįžta atgal. "Geriau 100 kartų lipti, negu paskutinį kartą užlipti" Taigi maršrutas nepasidavė, taigi grįžome ties upe bandydami pamatyti lipimo liniją ir numatomą maršrutą, nes tiksliai maršruto nežinome, o ir šaltinis tik vienas Markus rado kažkokioje knygoje, ir sakė pažįstas kelis kurie yra tą trasą pralipę. Taigi ši trasa lieka ateities projektas. O tuo tarpu kadangi visgi planuojame sugrįžti tai iki sutemstant darbuojamės upėje bandydami padaryti tiltą, tiksliau akmenų krūvas kurie leistų sausiems persikelti per upę, taigi šlapi, pavargę, nieko gero nepralipę, bet u viltim ir gera nuotaika grįžtame į Bolzano.
Taigi ryte važiuojam link Arco. Nuvažiavom prie Gardos ir gera pusdienį linksminomės su burlentėmis. James su Juozu su linksminosi su katamaranu. Vaizdas ir greitis tikrai įspūdingas. Važiuodami su instruktoriumi sugebėjoo pamesti stiebą, paskui treniravimosi sumetimais apsivertė. Bet panašu kad jie adrenalino ir įspūdžių jau pasikrovė visam savaitgaliui. Po pietų važiuojam iki Arco ir tiesiai į Rock Master 2007.
O vaizdas labai įdomus. Susirinko koks 20-30 pasaulinio lygio laipiotojų ir dar keli šimtai tokių mėgėjų kaip mes. Kurie žiūri kaip tie likę 20 ropščiasi ant sienos. Taigi tik atvykę patekome į vyrų on-sight varžybas. Lipa kokius 8c trasą. Kaip kokie driežai rangosi, kabinasi už ten kur atrodo nėra kur kabintis ir lipa į viršų. Iki topo užlipo tik du atletai kiti baigė trasą kas per vidurį, kas netoli topo. Po to sekė greituminis speed climbing (greituminis laipiojimas) taigi 25 metrai maždaug per 10 sekundžių. Ir ti vertikaliai aukštyn. Ten jie trasa ne pilo o šokinėjo. Ir šeštadienį užbaigė bolderingo rungtis. Bolderinge viso buvo keturios trasos. Ir visos nerealios ir tiesa pasakius labai įdomu stebėti bolderio rungtis nes matai, kaip sprendižmos sudėtingos bolderio problemos. Pirma trasą dvi formos paskui nusilaidimas ant dar vienos kur kojoms nėra nieko. Paskui kampas ir kona užsikeli vos ne iki galvos ir topas. Paskui viena 3 metrų diametro forma, prasideda po ja ir aplinkui reikia užlipti ant jos, visa trasa vien trintis ir balansavimas. Paskui dar viena trasa ir paskutinė. Paskutinė ir sudtingiausia pradžia šuolis iki pirmo kybio, paskui kojas susideda ant to pačio kybio ir lubom pora judesių, tuomet abi kojos atsiduria aukščiau rankų ir laipiotojas tiesiog pakimba ant kojų žemyn galva, ir po to išėjimas ant kampo. Štai čia visi ir užstrigo. Ir tik po trijų bandymų pailsėjus 10 min ir dar kartą bandant Gareth Parry kiek ilgiau, dėka savo ugio, palaikė paėmęs už kampo or net pabandė padarti sekantį judesį. To ir užteko laimėti rungtį. Tada nukeliavom į netoliese esančia alyvuogių giraitę, kuri taip nuostbiai kvepėjo mėtomis, jog visi svajingai ir palaimingai užmigom.
Sekmadienis, ankstyvas rytas kažkur netoliese skambantys bažnyčios varpai pranešantis, jog laikas keltis. Vėl pasitinka mėtų kvapas, dabar jau ne toks stiprus tikriausiai naktį uoslė kiek prisitaikė prie šio nuostabaus aromato. Mes vėl ant burlenčių, Mindės patartas pasiemu 4.7 burę ir į vandenį (burė tikrai kur kas stbilesnė už tas su kuriomis plaukiau praeitais kartais). Vėjas superinis, man pats tas, gal net gi kiek per stiprus, bet visgi pagaliau pradedu jausti burlentę ir vėją burėje. Ne tik jausti, jog kažkas vyksta aplinkui, bet valdyti jį. Plaukiant prieš vėją viskas neblogai, o pavėjui kila vis dar sunkumų. Taigi visa pusdieni praleidau ant lentos darydamas tack'us kol baigėsi vėjas.
Tada susirinkom daiktus ir atgal į Arco. Spėjom tik į pabaigą. Pamačiau kaip tie monstrai lilo "duel" trasą. Taigi dvi vienodos trasos, kurių sudtingumas 7c+ ir du atletai ropščiasi jomis 30 metrų į viršų. Neįtikėtina kaip jie tiesiog bėgo ta trasa. Čia vienas judesys kitas, šuolis, išėjimas ant kojos, lubos, persisukimas. Žodžiu MONSTRAI... Galėtų varžybas pabadinti Rock Monster 2007 tikrai pataikytų tiesiai į dešimtuką.
Štai taip nusikalę, įdegę (nes keistai kaito veidas), pavargę, pilni įspūdžų, jausdami rimstantiį adrenaliną - parvažiavome namo. Taigi dar vienas savaitgalis ir skausmingas pirmadienis kiekviename žingsnyje raumenims primenant apie linksmai praleistą savaitgalį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą