Laipiojimas pavojingas sportas

Taigi, vidurys savaitės visa diena skaitau „Understanding Linux Kernel“, bandau suprasti visokius procesus, interuptus ir dar galai žino ką ir kam. Taigi taip išdžiovinus smegenis reikia užsiimti kažkuo kitu. O tas kitas tai laipiojimas.

Vakar iki saulei nusileidžiant nuvarėm palaipioti pas Markus. Nors nusimatė geriausiu atveju kokia valanda laipiojimo, bet ko tik nepadarysi kad kur neužlipti. Prie sienos sutikom pora vaikinuku, kurie kaip tik lipo Markus su Linu prakalta trasa. Kadangi mes niekaip nesutinkam dėl trasos sudėtingumo tad dar dvi nuomonės ypač vieno iš jų, kuris onsightino šalia esančią septinkę vertos apmastyti. Taigi dabar trasos "Joint group"sudėtingumas 6a/6a+.

O mes savo ruoštu užlipome „kreką“ (angl. crack – įtrūkimas). Taigi kol visi sulipome tai ir sutemo. Kadangi dar labai norėjosi palaipioti, tai pasidarėm sau naktini laipiojimą. Viskas taip pat kaip ir diena tik užsidedi lempa ant galvos, kad pasišviesti kur imti koki kybį ar padėti koją. Ir su viršutine sulipom tą patį plyšį. Lipimas kažkaip skiriasi, ir kojos laikė visur kur padėdavau, nors kai buvo šviesu atrod nėra kur jų dėti. Nuo sienos atsiveria nuostabus naktinis Bolzano vaizdas. Ech gražu.

Kita laipiojimo diena šiandiena. Nuvažiavom į laipiojimo vietą Val di Sarentino. Linas planavo lipti savo 6b projektuką, taigi kelios apšilimo trasos. Kadangi Lino projektinė trasą buvo užimta aš lipau kitą 6c projektą. Smagi trasa, pradžia maži kybiukai, maždaug po 10 metrų prasideda antra dalis – dar maždaug 10 metrų neigiamos sienos su gerais kybiais rankoms, kurie dauguma dirbtinai padaryti arba padidinti. Galingi daug jėgos reikalaujantys judesiai. Po 3-ų pakabėjimų ant virvės bandant atpalaiduotas užkaltas rankas grandinė. Tereikia truputi ištvermės rankose ir antra 6c bus mano. Po to Linas lipo tą pačią su viršutine. Ir jam būnant netoli viršaus...

<...>

Išgirdau, slystančios pro atotampas virvės garsą. Akys automatiškai nukrypo link garso šaltinio. Tepamačiau šalia lipusį laipiotoją, maždaug 5 metrų aukštyje laisvu kritimu nugara kiek čiuožiant teigiama siena artėjant prie žemės. Tada bum.. Kojos liečia žemę sugeria visą smūgį ir jis nukrenta ant šono. Pirmos akimirkos nedaug gyvybės ženklų, paskui sunkus šniokščiantis kvėpavimas. Liną greitai nuleidžiu žemyn. Linas iš kart klausia ar reikia malūnsparnio, taigi Mindė su mobiliu nubėga ant aukščiau esančio tilto, kur yra ryšys ir iškviečia malūnspanį. Taigi nukentėjusysis laipiotojas kokių 40 metų, patyręs geras laipiotojas. Klaida: per trumpa virvė. Ko pasekoje apie 10 metrų kritimas, panašu, kad labai laiminga nelaimė. Stuburas sveikas, galva irgi, dėl vidinio kraujavimo ar lūžusių kaulų paaiškės vėliau. Taigi dabar visi prisimename, jog bet kur apie laipiojimą parašyta, kad gale virvės turi būti mazgas, na jis skirtas kaip tik tokiems atvejams.

Taigi atskrenda malūnsparnis, nuris mus pamatė tik sukdamas penktą ratą. Rodant malūnsparniui leidimosi vietą, laikom abi rankas iškeltas. Taip rodant kur mes esame, jog mums reikalinga pagalba ir esame kaip orientyras pilotui. Kuris irgi truputi pamišęs, leidosi slėnyje greta medžių. Taigi daug vėjo, medikai, nukentėjęs perdedamas į transportavimo kuprinę. Dar vienas malūnsparnio pasirodymas ir nukentėjusysis pakeliamas ir išskraidinamas į ligoninę.

Ką galiu pasakyti laipiojimas pavojingas sportas. Na dabar, bent metus manau, kad mazgas virvės gale bus visada. Ir reiktų, rimtai pasimokyti pirmos pagalbos. Nes tokioje situacijoje pamačiau, jog nežinočiau ką daryt, kam susilaužius koją ar šiaip kam nutikus. Gerai, kad vieni iš greta esančių laipiotojų laipiotojai buvo medikai. Ir nepamiršti pagalbos telefono 112, kuris veikia jei nors kuris tinklas pasiekia mobilų telefoną, taigi galima paskambinti net jei telefonas rodo kad ryšio nėra.