2008 m. sausio 15 d., antradienis

Pusnų karalystėje

Trumpai numigus po vakarykšio nuotykio vėl kelios ir panašu, jog laukia naujas nuotykis. Taigi planas 8:30 važiuoti į Reinswald slidinėti. Taigi 8:25 sustojime sužinau, jog kelias į Reinswald nepravažiuojamas. Akmenys užvertė kelią. Taigi tenka galvoti kitą planą. Na tai viskas jau nusikėlė bent jau kelioms valandoms vėliau. Tuomet gavau žinutę, kuri pranešė, jog Rittner Horn 80cm šviežio sniego. Taigi nuspprendėme važiuoti tenais.

Taigi visą pusdienį džiaugėmės neparuoštomis trąsomis, nuostabiomis pusnimis, šuoliukais jose. Po poros valandų su mindaugu radome smagų tramplymą metrinį tramplyną, kuris baigiasi "powderiu" pradžioje šokome to tramplymo sonu kur ne taip aukštai išmeta. Mat norint gerai nužokti svargu atvažiuoti pakankamu greičiu, pašokti ir nepamiršti kad reiks ir nusileisti. Po kelių bandymų mažesnio tramplyno ir kiek jau apsipratus. Pabandžiau šokt nuo pilno tramplyno kaip ir priklauso. Kanangi truputuka baimė kaustė judesių lengvuma greitis atvažiuojant prie tramplyno nebuvo labai didelis. Tiesa pasakius stengiausi galvoti tik apie tai kaip pašokus reiks pasiimti lentą. Taigi aš ore trumpas momentas nesvarumo, matau nusileidimo tašką snieglentė paliečia sniegą ir aš vėl galiu valdyti padėtį.. Taigi šuolis sekmingas nors kiek ir nerangus. Greitis šuoliui buvo labai ant ribos. Jei būtų dar mažesnis tikriausiai būčiau susivartęs leidžiantis, nes reikėjo pasiekti vietą nuo kur nusileidimas pakankamai status. Na bet kaip pirmas šuolis visai gerai. Taigi ir vėl sutemo pica, gera kompanija, dušas ir miegas. Ryt pirmadienis ir baltos pusnys tik mintyse.

Komentarų nėra: