Pusnų karalystėje

Trumpai numigus po vakarykšio nuotykio vėl kelios ir panašu, jog laukia naujas nuotykis. Taigi planas 8:30 važiuoti į Reinswald slidinėti. Taigi 8:25 sustojime sužinau, jog kelias į Reinswald nepravažiuojamas. Akmenys užvertė kelią. Taigi tenka galvoti kitą planą. Na tai viskas jau nusikėlė bent jau kelioms valandoms vėliau. Tuomet gavau žinutę, kuri pranešė, jog Rittner Horn 80cm šviežio sniego. Taigi nuspprendėme važiuoti tenais.

Taigi visą pusdienį džiaugėmės neparuoštomis trąsomis, nuostabiomis pusnimis, šuoliukais jose. Po poros valandų su mindaugu radome smagų tramplymą metrinį tramplyną, kuris baigiasi "powderiu" pradžioje šokome to tramplymo sonu kur ne taip aukštai išmeta. Mat norint gerai nužokti svargu atvažiuoti pakankamu greičiu, pašokti ir nepamiršti kad reiks ir nusileisti. Po kelių bandymų mažesnio tramplyno ir kiek jau apsipratus. Pabandžiau šokt nuo pilno tramplyno kaip ir priklauso. Kanangi truputuka baimė kaustė judesių lengvuma greitis atvažiuojant prie tramplyno nebuvo labai didelis. Tiesa pasakius stengiausi galvoti tik apie tai kaip pašokus reiks pasiimti lentą. Taigi aš ore trumpas momentas nesvarumo, matau nusileidimo tašką snieglentė paliečia sniegą ir aš vėl galiu valdyti padėtį.. Taigi šuolis sekmingas nors kiek ir nerangus. Greitis šuoliui buvo labai ant ribos. Jei būtų dar mažesnis tikriausiai būčiau susivartęs leidžiantis, nes reikėjo pasiekti vietą nuo kur nusileidimas pakankamai status. Na bet kaip pirmas šuolis visai gerai. Taigi ir vėl sutemo pica, gera kompanija, dušas ir miegas. Ryt pirmadienis ir baltos pusnys tik mintyse.

Baltosios kalvos

Savaitgalis prabėgo voliojjantis baltuose pataluose. Tačiau šie patalai ne iš pukų o iš baltutėlio sniego. Kadangi paskutinėmis dienomis daug snigo, tai visi kalnai pilni snieguotų kupstų, eglės pasipuošusios baltomis skrandomis. Taigi viskas šiek tiek primena pasaka. O aš tos pasakos veikėjas.

Taigi šeštadieni lėtai išsiruošėme į Maurerspitze pradėjome lipti, kai kaukė sirenos pramešančios apie priešo antpolį. Na čia testuojamos jos šeštdieniais 12val. Taigi oro temperatūra apie -0.5 taigi sninga šlapiai pusiau lyja. Pradedame lipti. Pradžia lengva, suspaustas sniegas ant kelio ir lengvas sniegelis krentantis ant galvos. Kylame stačiai mišku, kur tenka įveikti didžiules sniego pusnis. Pakyla vėjas, pradeda pustyti. Kažkur miškuose girdisi džiugiai šūkčiojantys slidininkai besileidžiantys minkštais sniego patalais žemyn.

Trumpam sustoję pailsėti namelyje vidurį kalno. Tiksliau kažkokiom tvarte. Nusprendžiame dar lipti aukštym. Belipant girdim duslų dunkstelėjima (kažkur nuvažiavo sniego lavina). Lipam toliau, ir prieiname tą laviną. Kadangi sniegas pusus net ir su sniegbačiais smengu į sniegą beveik iki kelių.. O ant sniego nur nuvažiavo lavinai sniegbačiai beveik visai nelaiko.. Taigi tenka lipti kertant kabliais sniegbačių priekyje į sniegą ir įsikibus į lazdas kiek jėgos leidžia. Linas su Džeimsu užlipo skirtingomis tos lavimos pusėmis ir buvo gerokai sunerimę, nes jautė kitos nedidėlės nuošliaužos grėsmę. Taigi, truputi mums pavadovavo kuria kriptimi eiti kad būtų saugiau. Dar kiek palimę nusprendėm leistis žemyn.

Leidžiantis žemyn buvo tikrai linksma. Kadangi matomumas nebuvo labai geras, tad reljefas irgi nesimato labai gerai. Tad čiuožian visada gali tikėtis netikėto kalniuko, pusnies, įdaubos. Žodžiu čiuoži (surff) kaip ant vandens su banglente ant puraus sniego ir netikėta pusnis išmeta į orą, tuomet minkštai vertiesi į pusnį. Vargais negalais išsikapanoji iš pusnies ir čiuoži iki kitos pusnies. Vėliau prasidėjo miškas taigi dar linksmiau, didžiulės pusnys vilnija per visą mišką čiuoži tarp medžių vietomis smagiai pašokant nuopusnies ant pusnies. Žodžiu pasaka. Taip ir baigėsi šis trumpas nuotykis.

Naktinis snowbordinimas

Taigi pirmas šiais metais, šį dešimtmetį ir apskritai mano gyvenime snowboardinimas naktį. O jei tai papasakoti išsamiau; tai viskas prasideda, kai atsiduri kalno apačioje. Užsidedi sniegbačius ant kojų, snieglentę ant nugaros, pora lazdų į rankas, lempą ant kaktos ir lipi.

Taigi pirma dalis "lipi". Iš esmės nieko labai ypatingo, tiesiog lipi šlaitu. Sniegbačiai nelabai laiko jei sniegas labai purus ir kalno statumas daugiau nei kokie 30 - 40 laipsnių. Tuomet sniegas neturi pakankamo sukibimo ir tu tampi maža lavina kuri pradeda slysti žemyn. Ir šiaip eiti puriu sniegu reikia kur kas daugiau jėgų nei paruoštu keliu.. Traversuoti labai nepatogu jei kampas didesnis nei kokie 10 laipsnių.. taigi tuomet pasižiūri į kalno viršų ir patrauki tiesiausiu keliu.

Na neskaitant, kad pirmą kartą lipant kolegos skitureriai (tie kur ant kupros lentų nenešioja p kalnus - "tipo auštesnė rasė") paėmė smagų tempą ir aš vos kvapą gaudžiau mėgindamas palaikyti diktuojamą tempą.. Po kelių šimtų metrų tos menkos trūkstamo deguonies atsargos išseko ir akyse būtų pradėję temti, jeigu lauke nebūtų ir taip tamsu. Žodžiu kokią minutę atgavau kvapą ir pradėjau savojo ritmo paieškas. Štai ir jis ir jis kur kas lėtesnis. Taigi Linas su Markus nukūrė į viršų, aš lipau iš paskos bandydamas nesustoti ir lipti lipti. Džeimsas ėjo kartu ir kėlė mano kovinę dvasią.. Vienas tikriausiai būčiau likęs ten kur nors pamiškėje. Taigi dviese nueisit daugiau. Taigi vis dar džiaugiausi, kad nesispjaudau krauju ir vandeniu tik visokiais skysčiais iš burnos ir nosies. Taigi viskas puiku. Po kokios geros pusantros valandos stovėjome ties viršutiniu liftu. Ten jau laukė tikriausiai pradėjęs šalti nuo laukimo Linas su arbata. Galiu lažintis kad niekas nesat gėręs tokios skanios arbatos kokia ji buvo ten. Lipant kartkartėm lankiusios mintys apie lengvesnį snowdoardą jau pamirštos. Nes liko tik kelias žemyn.

Viršuje pasikeičiau marškinėlius nes manuosius buvo galima gręžti. Taigi bet koks neperšlampamas sluoksnis viršuje sulaiko visą prakaitą viduje ir pučiant vėjui darosi šššallllta. Panašu kad Lino stebuklingas flisiukas stebuklingai išgarina viską ech ir aš tokio noriu..

Taigi čia kas nusimeta kailiukus, užsimaukšlino snieglentę ir žemyn nuo kalno. Leidimasis truputi keistokas, nes visada turi laukti ko nors netikėto, nes laukiamas nuolydis gali stebuklingai pavirsti kalniuku ar spėjama įduba išsilyginti. Žodžiu tikiesi, kad kažkas tave nori nustumti ir nugriauti ir data visai linksma leistis žemyn. Leidomės šviežiai paruošta trasa visos Baisiosios katės jau buvo sumigusios (sniego kačių baimė - L. Baltrūnas)

Va taip ir baigėsi pirmasis pasivaikščiojimas sniegbačiais ir naktinis snowbordinimas.