Burlentės ir Kalnai

Pradžioje perskaityti:
* Salsa & Night Climbing (penktadienis)

Šeštadienis prasideda, kaip ir suplanuota anksti. Na gal ne 6:30, bet visgi apie 7. Tik praplėšus akis kyla prisiminimai iš truputi vėsių nakties prisiminimų vartantis nuo šoko ant šono. Ir čia pat esančia bolderinimo siena. Tik iškišus kojas iš miegmaišio ir suvalgius Mindės parūpintų bananų.. įšokau į laipiojimo batelius ir pamėginau tą sudėtingą trasą ties kuria visa vakarą kankinomės, pasirodo dienos šviesoje trasa nebuvo lengvesnė nei naktį, tad po poros bandymų mečiau šitą bergždžią užsiėmimą. Susikrovę daiktus išgeriame rytinės kavos ar arbatos puodelį su bandele ir tiesiai prie Gardos.
Trumpai apie mano burlentės sugebėjimus: buvau vieną kartą pabandyti - nebuvo vėjo.
Taigi važiuojant į Malcesine esančią bazę, kurioje nuomosimės burlentes, matosi, jog vėjas tikrai nerealus. Net Linas visuomet verkiantis, kad niekada nebūna gero vėjo sakė kad vėjas superinis. Ežere matėsi baltas vanduo (kai lūžta bangos ir pasimato purslai), o tai reiškia kad vėjas tikrai stiprus. Taigi man su Romans, kaip tikriems "čiainikams" liepė palaukti kol vėjas aprims.. Nors ir neliepus su savo burlentės valdymo sugebėjimais nelysčiau į tokį vėją. Na bet burlentes nusinešėme prie vandens, įlindome į aptempus hidro kostiumus ir aš su Romans laukėme kol vėjas nurims, o James, Linas ir mindė sušoko į vandenį.
aplinkui davėsi krūva burlentininkų, kurie plaukų čia prieš vėją čia pavėjui ir atlikinėjo, na ar bandė atlikti sudėtingas figūras. Na Jaimes pradžioje truputi nupūtė pavėjui dar ateinančias pora valandų jis kapanojosi prieš vėją. Mindaugas kiek paplaukiojęs sugrįžo į krantą, nes jam buvo per didelės bangos. O Linas, tiek mes jį ir tematėm, nuplaukė toli ir mes jau jo nesekėme akimis tik po to dar ilgai ir įvairiausiomis aplinkybėmis klausėmės, kaip jis netikėtai pašoko su virš vandens ir kaip nerealiai buvo čiuožti tokiu greičiu, na grįžo jis užkaltomis rankomis.
Gerai aprimo vėjas ir aš pagaliau galėjau pabandyti šito malonumo. Na stoji ant lentos išsitrauki burę, pagauni vėją ir plauki. Na visas linksmumas prasideda kai reikia daryti posūkį. Suki burė sukiesi pavėjui pora stebuklingų žingsnelių apsuki burę pagauni vėją ir viskas. Na maždaug taip viskas turėtų būti. Toks posūkis vadinasi "jibe". Iki tos vietos kur apsuki burę viskas neblogai ėjos, tik va čia ne visada veiksmų seka būdavo, kaip pagal vadovėlį. Suki burę, pagalvoji: "O ne, kažkaip aš per poli nuo centro", tada jau pajauti nesvarumą ir skrendi į vandenį. Bet sakyčiau neblogas rezultatas, nes po kelis karus sugebėjau atlikti posūkius tiek prieš vėją tiek pavėjui ("tack") neparagavęs vandens.
Čia buvo iškilusios mintys važiuoti ieškoti Jaimso, nes nuo pirmo išplaukimo jo nesimatė, bet paskui pastebėjome vieną burę, kuri jau ilgas laikas palengva plaukia prieš vėją ir su žiūronu beveik įsitikinę, kad tai jis, o Linas dar ir nuplaukė iki jo, nurimone. Užkandome Romans padarytų sumuštinių, pasakojom įspūdžius, na čia daugiausiai reiškėsi Linas is kaip jis pašoko iš vandens ir koks nerealus vėjas.

Tada patraukėme iki Molveno (~900 m.)miestelio kur prasidėjo mūsų kalnų kelionės dalis. Pradėjome eiti 5 val. ir po gerų 4 valandų pasiekėme rifugio Pedroti (2.496 m.). Visai neblogai 1.5 km. vertikale aukštyn per 4 valandas, po buriavimo ryte. Na tiesa viduryje kelio kojos klausė kokį galą aš čia darau. Bet galiausiai smegenys ir kūnas priėjo kompromisą surado tempą kurių einant pakako deguonies raumenims ir kojos taip smarkiai jau nesiskundė. Prieglaudą pasiekėme jau sutemus, karšta sriuba ir sūris kiek atstatė nuotaiką nors iki Miegojimo vietos dar ir teko nusileisti iki kito namo esančio kokių 30m. žemiau. Tad įsitaisę lovose ir prisimenant tuos lipant matytus klanus, perėjas, pilnatimi pasipuošusį naktini dangų ir visu sunkumu prislėgusį nuovargį iškart užmigome.

Toliau:
* 2 x ferrata (sekmadienis)