2 x via ferrata

Pradžioje perskaityti:
* Salsa & Night Climbing (penktadienis)
* Burlentės ir kalnai (šeštadienis)

Ryta visi atsibudome 7 val. ir ilgai jau nesivoliodami ties nugara linkstančiomis ir nugarą sukančiose lovose nueiname į aukščiau esantį prieglaudos namą kur gauname pusryčius, duonos su visokiais priedais kaip medus, džemas šokoladinis kremas ir nerealaus dydžio kvos puodelį. Pirmą kartą matau tokį didelį puodą. Na pavalgę ir jausdami svori pasiskirsčiusi ties skrandžiu iškeliaujame iki ieškoti įėjimo į pirmąją via ferrata (geležinio kelio) "via ferrata Bocchette Centrali" (2400-2600m.) po kurios vėliau perėjome į perėjome į antrąją "via ferrata Bocchette Alte" (3010m.). Taigi apėjome Brenta iš nugaros ir prasidėjo ferrata. Nuostabūs vaizdai, o įranga ferratai beveik nereikalinga.





taigi visa diena vaikštome šitais kalnais. Pagaliau pradedant leistis pasinaudojame šlaitu pilnu akmenukų, kuriuo atsistoję čiuožiame žemyn. Linksma, smagu ir kur kas greičiau ir mažiau jėgų atimantis nusileidimas. Romans kelis visai parėjo taigi jis velkasi iš paskos. Ilgas ir varginantis nusileidimas po ferratų. Nes reikia vėl nusileisti vertikale apie 1500m. su Minde bėgame žemyn takeliais, nes taip mažiau skauda kojas, gali šokti nuo akmens ant akmens ir taip naudojantis inercija ir visaip kitaip pritaikant trečiąjį Niutono dėsnį leistis žemyn. Kai pasiekėme mašiną visi buvome nerealiai nusikalę, o Romans nebuvo matyti horizonte. Na tiksliau jau sutemo ir net per kelis metrus buvo sunku ką matyti. Po gero pusvalandžio atšlubavo ir Romans. Taigi mašina iki Mezzocoronos kur pavalgėm lazanijos, parvažiavom namo dušas ir lova.

Savaitgalio reziume:
* Salsa.
* Night climbing.
* Burlentės.
* 4 val. 1500m. nuo Molvenos iki rifugio Pedroti.
* 12 val. ėjimo per 2 ferratas ir 1500m. žemyn.
* Sunkus pirmadienis su skaudančiais raumenimis.
* Geri įspūdžiai prisimenant savaitgalį.

Burlentės ir Kalnai

Pradžioje perskaityti:
* Salsa & Night Climbing (penktadienis)

Šeštadienis prasideda, kaip ir suplanuota anksti. Na gal ne 6:30, bet visgi apie 7. Tik praplėšus akis kyla prisiminimai iš truputi vėsių nakties prisiminimų vartantis nuo šoko ant šono. Ir čia pat esančia bolderinimo siena. Tik iškišus kojas iš miegmaišio ir suvalgius Mindės parūpintų bananų.. įšokau į laipiojimo batelius ir pamėginau tą sudėtingą trasą ties kuria visa vakarą kankinomės, pasirodo dienos šviesoje trasa nebuvo lengvesnė nei naktį, tad po poros bandymų mečiau šitą bergždžią užsiėmimą. Susikrovę daiktus išgeriame rytinės kavos ar arbatos puodelį su bandele ir tiesiai prie Gardos.
Trumpai apie mano burlentės sugebėjimus: buvau vieną kartą pabandyti - nebuvo vėjo.
Taigi važiuojant į Malcesine esančią bazę, kurioje nuomosimės burlentes, matosi, jog vėjas tikrai nerealus. Net Linas visuomet verkiantis, kad niekada nebūna gero vėjo sakė kad vėjas superinis. Ežere matėsi baltas vanduo (kai lūžta bangos ir pasimato purslai), o tai reiškia kad vėjas tikrai stiprus. Taigi man su Romans, kaip tikriems "čiainikams" liepė palaukti kol vėjas aprims.. Nors ir neliepus su savo burlentės valdymo sugebėjimais nelysčiau į tokį vėją. Na bet burlentes nusinešėme prie vandens, įlindome į aptempus hidro kostiumus ir aš su Romans laukėme kol vėjas nurims, o James, Linas ir mindė sušoko į vandenį.
aplinkui davėsi krūva burlentininkų, kurie plaukų čia prieš vėją čia pavėjui ir atlikinėjo, na ar bandė atlikti sudėtingas figūras. Na Jaimes pradžioje truputi nupūtė pavėjui dar ateinančias pora valandų jis kapanojosi prieš vėją. Mindaugas kiek paplaukiojęs sugrįžo į krantą, nes jam buvo per didelės bangos. O Linas, tiek mes jį ir tematėm, nuplaukė toli ir mes jau jo nesekėme akimis tik po to dar ilgai ir įvairiausiomis aplinkybėmis klausėmės, kaip jis netikėtai pašoko su virš vandens ir kaip nerealiai buvo čiuožti tokiu greičiu, na grįžo jis užkaltomis rankomis.
Gerai aprimo vėjas ir aš pagaliau galėjau pabandyti šito malonumo. Na stoji ant lentos išsitrauki burę, pagauni vėją ir plauki. Na visas linksmumas prasideda kai reikia daryti posūkį. Suki burė sukiesi pavėjui pora stebuklingų žingsnelių apsuki burę pagauni vėją ir viskas. Na maždaug taip viskas turėtų būti. Toks posūkis vadinasi "jibe". Iki tos vietos kur apsuki burę viskas neblogai ėjos, tik va čia ne visada veiksmų seka būdavo, kaip pagal vadovėlį. Suki burę, pagalvoji: "O ne, kažkaip aš per poli nuo centro", tada jau pajauti nesvarumą ir skrendi į vandenį. Bet sakyčiau neblogas rezultatas, nes po kelis karus sugebėjau atlikti posūkius tiek prieš vėją tiek pavėjui ("tack") neparagavęs vandens.
Čia buvo iškilusios mintys važiuoti ieškoti Jaimso, nes nuo pirmo išplaukimo jo nesimatė, bet paskui pastebėjome vieną burę, kuri jau ilgas laikas palengva plaukia prieš vėją ir su žiūronu beveik įsitikinę, kad tai jis, o Linas dar ir nuplaukė iki jo, nurimone. Užkandome Romans padarytų sumuštinių, pasakojom įspūdžius, na čia daugiausiai reiškėsi Linas is kaip jis pašoko iš vandens ir koks nerealus vėjas.

Tada patraukėme iki Molveno (~900 m.)miestelio kur prasidėjo mūsų kalnų kelionės dalis. Pradėjome eiti 5 val. ir po gerų 4 valandų pasiekėme rifugio Pedroti (2.496 m.). Visai neblogai 1.5 km. vertikale aukštyn per 4 valandas, po buriavimo ryte. Na tiesa viduryje kelio kojos klausė kokį galą aš čia darau. Bet galiausiai smegenys ir kūnas priėjo kompromisą surado tempą kurių einant pakako deguonies raumenims ir kojos taip smarkiai jau nesiskundė. Prieglaudą pasiekėme jau sutemus, karšta sriuba ir sūris kiek atstatė nuotaiką nors iki Miegojimo vietos dar ir teko nusileisti iki kito namo esančio kokių 30m. žemiau. Tad įsitaisę lovose ir prisimenant tuos lipant matytus klanus, perėjas, pilnatimi pasipuošusį naktini dangų ir visu sunkumu prislėgusį nuovargį iškart užmigome.

Toliau:
* 2 x ferrata (sekmadienis)

Salsa & Night Climbing

Savaitgalio planas prasideda:
* penktadienis: Salsa šokiai ir Night Climbing.
* šeštadienis: ryte burlentės (jei yra vėjas), po pietų pradedame kelionę per kalnus priklausančius Brenta grupei. Per 4-5 val. 1500m. pasikėlimas ir poilsis prieglaudoje.
* sekmadienis:pereiname dvi ferratas ir grįžtame namo.

Štai toks sakyčiau maksimaliai apkraunantis visą organizmą savaitgalis nusimatė.

Taigi Lino namuose kiek pašokę Salsą (dėkui Romans už pamokas), taigi pasilinksminę ir ritmingai pakraipę savo užpakaliukus susikrovėme įrangą: virvė, apraišai, karabinai, magnezija, bateliai, šalmai, miegmaišiai ir pan. vos ne vos sugrūdome viską į mašiną. Sukrovus daiktus į bagažinę reikėjo palaikyti pirštu, kol Jaimes (orginaliai Janes) ją uždarė. Svarbiausia buvo laiku partraukti, kad pirštų neprispaustų. Taip nuvažiavome iki bolderinimo vietos, St. Giovani perėjoje netoli Nago, kas yra netoli Gardos ežero, kur važiuosim ryt ryte ieškoti vėjo. Tenai buvome apie 10 val. vakaro, taigi jau buvo tamsu.
Nieko ilgai nelaukėme pastatėme keturis prožektorius iš skirtingų pusių ir pradėjome laužyti (bandyti įveikti) trasas. Taigi pasirinkę dvi artimiausiai esančias tos vietos kur miegosime na tai maždaug už 2 metrų. Taigi įšokau į batelius sukišau rankas į magnezija ir pirmyn. Kampinė trasa pasidavė po kokio 3 bandymo. Kiek prisaugomas Lino, kad kur krisdamas nepataikyčiau kur į uolą, suspaudi du kybius iš šonų pasidedi kairę koją tuomet kulnu kabini už kampo esantį mažyti kybiuką ir stiebiesi, kad ji tave laiko ir išeini ant nerealiai aštrios rankenos tuomet persimeti kojas ir dinamini iki pat viršaus. Lino koją niekaip negalėjo suprasti, kaip užsikabinti už to mažyčio kybio kulnu tad niekaip nesisekė išeiti iki rankenos, o Mindė taip sėkmingai ją padėjo, kad galėjo perimti rankeną statiškai. Kita trasa visai mizeriai, siena lengvai neigiama.. Kad ir kiek mes ją ten laužėme niekaip nesisekę padaryti daugiau nei 3 judesius. Taip besilinksminant atėjo kokia 2 val. ir visi sukritome miegoti. Brač ryt reiks anksti keltis, nes vėjas būna ryte. Taigi pirmas žadintuvas 6:30. Pamenu kelias žvaigždes, judančias šakas vėjyje, už kalno šviečiantį mėnulį... zzzZZZ.

Toliau:
* Burlentės ir Kalnai (šeštadienis)
* 2 x ferrata (sekmadienis)

Canyoning & Rafting

Drįstu pats nerašyti, bet įdėti nuorodą į Lino blogą kur jis viską smagiai aprašė, o kadangi aš šiose nuotykių kelionėse buvau kelių metru atstumu nuo jo, tai ir įspūdžiai panašūs:

Canyoning netoli Sand in Taufers (by Linas Baltrūnas)
Rafting in Otztaler Ache (by Linas Baltrūnas)

Nuotraukos iš Canyoning:
Canyoning 2007 08 20 (6 foto)