2009 07 03-04 žurnalo įrašas:
Ortler 3905m.
Dalyviai: A.Janes, T.Makčinskas, Š.Marčiuška, M.Kaminskas, M.Kirschner
1-a diena:
Turo trukmė: 3 valandos. (18:10 - 21:00)
Aukščio skirtumas: 1150m. (1880 - 3029)
Vakarienė: makaronų sriuba su dešrele ir obuolių pyragas
2-a diena:
Turo trukmė: 14 valandų. (5:40 - 20:00)
Aukščio skirtumas:
- aukštyn: 876m. (3029 - 3905)
- žemyn: 2025m. (3905 - 1880)
Vakarienė: pica
Užrašai / mintys / pastebėjimai:Pirma diena pradėjome savo lipimą 18:10. Lipom iki Payerhute, kur vėliau ir praleidome naktį. 22:00 visi buvome nuvaryti miegoti, o 4:00 pakelti. Kas geriau kas prasčiau išsimiegoję sutikome auštantį rytą 3km aukštyje. Pavalgėme pusryčius išsidalinom įrangą ir pajudėjom. Buvome viena iš paskutinių grupių tądien pajudėję link viršūnės.
Pradžioje nesudėtigas hikinimas uolomis vėliau 70m. feratos stiliaus lipimas siena su įrengta grandine. Ir kelių metrų atkarpa su stačiomis sienomis abipus keteros. Čia ir baigiasi lipimas uola ir pasideda keliavimas ledynu. Atkarpa uolomis techniškai nesudėtinga, tačiau vietomis atsiveriančios prarajos vienoje ar kitoje pusėje gali paralyžiuoti tuos, kurie bijo aukščio. Viena komanda prieš mus tokioje vietoje nusprendė apsisukti ir grįžti atgal. Šarūnui irgi labiau patiko tolesnė atkarpa ledynu nei uolos. Nors Marius kur kas mieliau būtų visą kelią ėjęs tokiomis uolomis nei keberiojęsis sniegu. Sunku žinoti kas kam bus suklupimo akmeniu sudėtingesniame žygyje.
Toliau laukė ledynas. Užsidėjome kates ant batų trumpai pasikartoję, kaip įrengti saugą sniege, susirišome į virvę ir pradėjome atrają pakilimo dalį. Pakilimas buvo ganėtinai sunkus dėl pažliugusio sniego ant 40 laipsnių statumo šlaito. Kadangi sniego buvo daug galėjome praleisti vieną sudėtingesnę atkarpą uola. Taip ir priėjome Lombardi Biwak 3316m. Trumpa pertraukėlė ir kiek sulėtinę tempą pajudėjome toliau. Palikdami dešinėje besipuikuojantį ledyną ropštėmės ant jo kupros. Maždaug viduryje šios atkarpos sutikome pirmąsias grupes grįžtančias nuo viršūnės. Prasilenkimas 40 laipsnių statumo atkarpoje ne pats maloniausias. Prasilenkę su dar pora grupių priėjome gerai matomą ledyno trūkį. Čia gavome vieną pastabėlę iš kalnų gido su kurio prasilenkėme, jog mūsų atstumas tarp žmonių virvėje per didelis ir kritimo metu nukentėjusysis įgaugų didelį pagreitį ir jį būtų sunku sulaikyt. Čia mes greitai reagavome į pastaba ir sutrumpinome ryšį. Atsargiai perlipome mažu sniego tiltuku tarp dviejų trūkio pusių ir judėjome toliau.
Už maždaug 50 metrų šlaito statumas ženkliai sumažėjo ir mes trumpam sustojome pailsėti. Čia susidūrėme su dar viena dilema. Sakyčiau pačią sunkiausią visoje kelionėje. Marius įvertinęs savo jėgas sakė, jog eina ant savo galimybių ribos. Ir jei prieš akis yra dar status šlaitas jis jo neįveiks. Kaip vėliau išsikalbėjom jis galvojo, kad tas kauburys iki šios poilsio vietos ir yra viršūnė ir tai, jog ten užlipus viršūnė pasimatė dar už 30min kelio atėmė visas moralines jėgas. Dilema grįžti atgal ar lipti į viršūnę. Aš asmeniškai labai norėjau užlipti iki viršaus, tuo labiau, kad ir jaučiausi gerai, tačiau suvokiau, jog mūsų grupė tėra tiek stipri kiek jos silpniausias narys. Sprendimas jau buvo čia pat, tačiau vis dar neaišku aukštyn ar žemyn.. Atsiprašau skaitytoją už nervų tampymą, tačiau čia aš suvokiau kaip sunku visgi įvertinti jėgas ir nuspręsti grįžti atgal kai tikslas beveik ranka pasiekiamas. Na gerai grįžtam prie sprendimo. Sprendimas buvo dar paeiti už vienos keteros vertinant savo jėgas ir tada nuspręsti. Kadangi lipti darėsi kuo toliau tuo lengviau galiausiai nusprendėme lipti iki viršūnės.
Orter 3905m. pasiektas.
Kaip žinia kelias iki viršaus tik puse darbo. Dar laukia ilgas kelias atgal. Sniegynas lipant atgal buvo varginantis. Pažliugęs sniegas žingsnius darė ne visiškai tikslius priversdamas laikas nuo laiko suklupti. Nusileidus atgal iki Lombardi Biwak sustojome pailsėti ir kiek pasislėpti nuo saulės kaitros, kuri kartu su išretėjusiu oru ir dehidratacija sukėlė galvos skausmą ir pykinimą Mariui. Sėdėjome šnekėjom ir ilsėjomės prieš nusileidžiant paskutine ledyno dalį.
Paskutinė sniegyno dalis, prasidėjo uolos. Ant jų jaučiausi kur kas geriau ir tvirčiau. Vienoje vietoje įrengėm saugos tašką nuo uolos tam, jog įveikti kelias pavojingesnes atkarpas. Vėliau leidimasis virve žemyn ir tolimesnis hikinimas iki Payerhute 3029m.
Trumpas poilsis Payerhute susidėjom įrangą kiek užkandom ir pasileidom toliau paprastu hikinimo taku žemyn likusius 1200m. Puse kelio lyjant lietui. Buvo puiki proga sužinoti rūbų atsparumo lietui ribą.
Pastabos:Nepastovus organizmo aprūpinimas vandeniu ir kalorijomis apsunkino tiek pakilimą tiek nusileidimą. Vanduo ir lengvi kaloringi užkandžiai turi būti lengvai pasiekiami nestabdant grupės. Skysčiai vartojami bent 15-30 min intervalais.
Nuotraukos:http://picasaweb.google.com/marius.kaminskas/Ortler#
